- užpūtis
- ùžpūtis sm. (1) J.Jabl, DŽ, OGLIII346, NdŽ, KŽ, Grž, Skm, ū́žpūtis (1) OGLIII346, Pl užpūtimas, supūtimas: Nuo vėjo ùžpūčio gerai liepų žiedai Jnšk. Jam yra daugiau ne kas kitas, kaip vėjo užpūtis, tegu eina pas atkalbėtoją Užp. Nesėdėk prie langu, gausi vėjo ùžpūtį! Slm. Vėjo ùžpūtis sutraukė And. Jisai dabar pats užpūčio sutrauktas J.Balt.
Dictionary of the Lithuanian Language.